sieniniai laikrodžiai

Sieniniai laikrodžiai populiarūs šimtmečiais (visalietuva.lt)

sieniniai laikrodžiaiŽinoti laiką žmonės norėjo nuo neatmenamų laikų, todėl bėgant šimtmečiams kito ne tik laikrodžių dizainas, bet tobulėjo ir vidinis jų mechanizmas. Pasaulyje egzistavo galybė įvairių laikrodžių modelių. Dauguma jų naudojami dar ir šiandien. Sunku nustatyti, kada atsirado pirmieji laikrodžiai, nes juk žmonės tam naudojo saulę, vandenį smėlį ir pan. Ir dabar pasaulyje jų yra įvairiausių: tai saulės, vandens, smėlio, elektriniai, švytuokliniai, kvarciniai, mechaniniai sieniniai laikrodžiai ir pan. Bet pakalbėkime šį kartą išsamiau apie sieninius laikrodžius, kurie ne tik rodo tikslų laiką, bet gali tapti ir išskirtine namų ar biuro interjero puošmena.

Pirmieji laikrodžius namams ėmė gaminti Vokietijos meistrai, vėliau šią veiklą perėmė anglai, kurie išlaikė laikrodžių gamybos pirmenybę du paskutiniuosius šimtmečius. Vokiški laikrodžiai išsiskyrė savo dydžiu, aukščiu, tiesiomis korpuso linijomis, permatomomis durelėmis, kurios neslėpė švytuoklės. Angliškiems laikrodžiams būdingi ryškiai išreikšti bokštai ir karūnos. Tačiau nuo 19 a. iki šių dienų labiausiai pripažintais laikrodžių meistrais yra laikomi šveicarai.

Nors sieniniai laikrodžiai pradėti gaminti jau seniai, tačiau iki šių dienų dar yra išlikęs visų žinomas ir mėgstamas žymusis laikrodis su gegute, iššokančia iš savo inkilėlio kaskart mušant laikrodžiui valandas. Jis 18 a. pradžioje buvo išrastas vokiečių laikrodininko Franco Ketererio iš Švarcvaldo. Visų pirma jis ruošėsi laikrodyje įkurdinti gaidį, tačiau imituoti jo balsą buvo gana sudėtinga, todėl teko apsistoti ties visiškai paprastu dviejų tonų kukavimu. Vėliau šio paukštelio laikrodyje mada išplito ir į Šveicariją. Gegutė buvo apgyvendinta mediniame rankomis išdrožtame namelyje. Kartais ją pakeisdavo ir sudėtingesni siluetai. Tokio tipo laikrodžiai šiandien yra brangiai kainuojantis prabangos ženklas.

Sieniniai laikrodžiai dažniausiai būna mechaniniai. Mechaninis laikrodis pirmą kartą buvo pagamintas XIII a. pabaigoje. Tada tokie laikrodžiai buvo naudojami viešose vietose ir bažnyčiose, kad galėtų juos matyti daug žmonių. Kišeniniai ir rankiniai laikrodžiai buvo pagaminti tik XVI amžiuje. Fabrikuose mechaniniai laikrodžiai buvo pradėti gaminti tik XX amžiuje. Mechaniniame laikrodyje yra spyruoklė, krumpliaračiai su dantukais arba sraigteliai. Jie suka valandų, minučių ir sekundžių rodykles ir tokiu būdu rodo laiką.

Ypač garsus yra sieninis laikrodis su gegute. Tai mechaninis skambantis laikrodis, kuris nuo kitų skambančių laikrodžių skiriasi tuo, kad jis dažniausiai yra namelio formos, o vietoje skambučio išlenda medinis paukštelis (gegutė). Pirmieji laikrodžiai su gegute pradėti gaminti Švarcvalde (Vokietija), jie minimi nuo 1629 metų. XIX a. pabaigoje tapo populiariu suvenyru.

Taigi, netgi šiomis dienomis, gyvenant aukštųjų technologijų epochoje, dideli senoviniai sieniniai laikrodžiai vis dar aktualūs, susidomėjimas antikvarinėmis vertybėmis ar jų kopijomis tik auga. Tokie laiko matavimo prietaisai puikiai pabrėžia aplinkos stilių ir išskirtinumą, neretai atlieka daugiau estetinę, nei praktinę funkciją, todėl svarbu skirti tinkamą dėmesį renkantis laikrodį, kuris ne tik rodys laiką, bet ir puoš namus.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s